Domeno vardo istorija

Jūs juos rašote kasdien apie tai net negalvodami: weboke.nl, wikipedia.org, google.com. Bet iš kur iš tikrųjų atsirado toks domeno vardas? Kas sugalvojo, kad kompiuteriams reikia suteikti vardus, kuri galūnė atsirado pirmoji ir koks domeno vardas buvo pirmasis visame pasaulyje? Šiame straipsnyje nuvesime Jus nuo telefono ant rašomojo stalo Kalifornijoje iki daugiau nei 400 milijonų šiandienos domenų vardų. Pakeliui sutiksite alaus padėkliuką, šaldytuvo dydžio kompiuterį ir olandą, kuris rankomis užregistravo dešimt tūkstančių domenų vardų.

Prieš domenų vardus: vienas sąrašas visam internetui

Aštuntajame dešimtmetyje interneto dar nebuvo. Buvo ARPANET, kelių dešimčių universitetų ir JAV gynybos departamento kompiuterių tinklas. Kiekvienas kompiuteris turėjo numerį, o kadangi niekas negali įsiminti numerių, jie gavo ir vardus. Tie vardai buvo surašyti viename tekstiniame faile: HOSTS.TXT.

Šį failą tvarkė Elizabeth „Jake“ Feinler ir jos komanda iš Network Information Center, veikusio SRI Kalifornijoje. Norėjote prijungti naują kompiuterį ar pakeisti vardą? Tada darbo valandomis skambindavote į NIC, ir Jake arba jos kolega įrašydavo jį į failą. Po to kiekvienas tinklo kompiuteris turėdavo iš naujo atsisiųsti visą failą. Kol kompiuterių buvo keli šimtai, tai veikė puikiai. Apie 1983 m. kompiuterių buvo tiek daug, kad failas keitėsi beveik kasdien, vardai kirtosi tarpusavyje, o vien atsisiuntimas surydavo nemažą dalį tinklo srauto.

Piešinys: moteris aštuntojo dešimtmečio kompiuterių salėje kalba telefonu, o ilgas popierinis sąrašas rieda nuo jos stalo į koridorių — Vienas telefonas, vienas tekstinis failas, visas internetas.

1983 m.: Paul Mockapetris nupiešia medį

Sprendimą pasiūlė Paul Mockapetris, Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkas. 1983 m. lapkritį jis aprašė Domain Name System dviejuose dokumentuose, RFC 882 ir RFC 883. Jo kolega Jon Postel, tvarkęs interneto numerius ir vardus, paprašė jo penkis konkuruojančius pasiūlymus sujungti į vieną sistemą.

Mockapetrio idėja iš tikrųjų labai paprasta: vietoj vieno sąrašo, kurį turi tvarkyti visi, sukuriamas medis. Viršuje yra šaknis, po ja galūnės, o po kiekviena galūne vardai. Kiekviena šaka atsako už savo dalį. Palyginkite tai su pašto adresu: šalis žino, kuris miestas, miestas žino, kuri gatvė, gatvė žino, kuris namas. Niekam nereikia žinoti visų pasaulio adresų, ir vis tiek paštas pasiekia gavėją. Šią sistemą naudojame iki šiol, su milijardais užklausų per dieną. Vien SIDN, .nl tvarkytojas, kasdien atsako į maždaug keturis milijardus užklausų.

Po metų keturi Berklio studentai parašė pirmąją programinę įrangą, su kuria sistema iš tikrųjų pradėjo veikti: BIND. Vėlesnė jos versija iki šiol veikia didelėje dalyje pasaulio nameserverių.

Piešinys: medis, augantis iš vieno kompiuterio, kurio kiekviena šaka baigiasi mažu kompiuteriu, o šalia stovi išdidus vyras — Medis vietoj sąrašo: kiekviena šaka rūpinasi savo dalimi.

1985 m. sausio 1 d.: pirmosios galūnės

Tai kuri galūnė atsirado pirmoji? Čia lygiosios. 1985 m. sausio 1 d. vienu metu pradėjo veikti pirmosios septynios galūnės: .com, .net, .org, .edu, .gov, .mil ir .arpa. Pavadinimai buvo įtvirtinti metais anksčiau RFC 920 ir juos sugalvojo Jake Feinler komanda: .com įmonėms (commercial), .org organizacijoms, .edu universitetams, .gov JAV vyriausybei, .mil kariuomenei. Buvo 1985-ieji, ir internetas dar buvo toks amerikietiškas, kad niekam neatrodė keista, jog „vyriausybė“ tiesiog reiškė JAV vyriausybę.

Tik 1988 m. lapkritį NATO prašymu atsirado aštuntoji, .int. Po to dvylika metų buvo tylu.

1985 m. kovo 15 d.: symbolics.com, pats pirmasis

O dabar klausimas, į kurį visi nori atsakymo: koks domeno vardas buvo pats pirmasis? Tai symbolics.com, kurį 1985 m. kovo 15 d. užregistravo Symbolics, įmonė iš Kembridžo, Masačusetso valstijoje. Symbolics gamino vadinamąsias Lisp mašinas, kompiuterius dirbtinio intelekto tyrėjams. Tokia mašina buvo maždaug šaldytuvo dydžio. Įdomi detalė: jų kompiuteriais buvo kuriamos animacijos keliems „Star Trek“ filmams, o romane „Juros periodo parkas“ ši įmonė yra paminėta.

Piešinys: šaldytuvo dydžio kompiuterio korpusas su šventine kepuraite, konfeti ir gimtadienio tortu — Symbolics.com: pats pirmasis domeno vardas, užregistruotas 1985 m. kovo 15 d.

Kokia tai buvo išskirtinė proga, rodo vėlesnis tempas. Per visus 1985 metus buvo užregistruoti vos šeši .com domenų vardai: po Symbolics sekė bbn.com (balandžio 24 d.), think.com (gegužės 24 d.), mcc.com (liepos 11 d.), dec.com (rugsėjo 30 d.) ir northrop.com (lapkričio 7 d.). 1986 m. atsirado dideli vardai: xerox.com, hp.com, ibm.com, sun.com, intel.com ir att.com. Apple užregistravo apple.com 1987 m. vasario 19 d., Microsoft prisijungė tik 1991 m. gegužės 2 d., amazon.com atsirado 1994 m. lapkričio 1 d., o google.com 1997 m. rugsėjo 15 d. Juokinga, bet facebook.com egzistavo jau nuo 1997 m. kovo 29 d., aštuonerius metus prieš tai, kai jį nupirko Facebook. 1992 m., praėjus septyneriems metams nuo pradžios, .com domenų vardų dar buvo mažiau nei 15.000. Dabar jų yra daugiau nei 166 milijonai.

Pačios Symbolics jau seniai nebėra, bet domeno vardas išliko. 2009 m. rugpjūtį symbolics.com buvo parduotas domenų vardų investuotojui, ir iki šiol jis veikia kaip mažas paminklas.

Dėl išsamumo: skandinavai teigia, kad seniausias pasaulio domeno vardas yra nordu.net, nes jis egzistavo jau 1985 m. sausio 1 d. Tačiau tai buvo diena, kai buvo sukurtos pačios galūnės, o nordu.net buvo tinklo mazgo pavadinimas, o ne įprasta registracija. Symbolics.com yra pirmasis domeno vardas, kurio įmonė iš tikrųjų paprašė ir jį gavo.

Savo pirmagimius turėjo ir kitos galūnės. 1985 m. balandžio 24 d. penki universitetai vienu metu gavo .edu vardus (berkeley.edu, cmu.edu, purdue.edu, rice.edu ir ucla.edu), 1985 m. birželį css.gov tapo pirmuoju vyriausybės vardu, o 1985 m. liepos 10 d. Mitre užregistravo pirmąjį .org: mitre.org.

Alaus padėkliukas Amsterdame: kaip šalys gavo savo galūnes

Visos šios galūnės buvo amerikietiškos. Amsterdamo Matematikos ir informatikos centre (CWI) dirbusiems Teus Hagen ir Piet Beertema tai pasirodė šiek tiek keista. 2026 m. Hagen papasakojo NOS, kaip viskas vyko: jiems .edu, .gov ir .com atrodė per daug amerikietiški, todėl ant alaus padėkliuko jie nupiešė galūnes .nl ir .be, pagal šalių kodus ant automobilių numerių. Kadangi Vokietija ant savo numerių naudoja tik vieną raidę (D) ir to buvo per mažai, jie pasirinko dvi raides. „Ant kiekvieno sunkvežimio matau savo parašą“, iki šiol išdidžiai sako Hagen.

Oficialiu pagrindu tapo esamas ISO dviraidžių šalių kodų sąrašas. Jon Postel šalių galūnes skirstė pagal paprastą taisyklę: kas pirmas rimtai paprašė savo šalies galūnės ir buvo pasirengęs už ją atsakyti, tas ją ir gavo. Taip per kelerius metus buvo padalytas visas pasaulis, be sutarčių, be susirinkimų, el. paštu.

Piešinys: du vyrai jaukioje senoviškoje kavinėje rašikliu piešia ant alaus padėkliuko — Pasak Teus Hageno, šalies galūnė gimė ant alaus padėkliuko.

Popieriuje pirmoji šalies galūnė buvo .us, sukurta 1985 m. vasario 15 d. Po jos 1985 m. liepos 24 d. atsirado .uk ir .gb (britai savo tinkle jau naudojo „uk“ ir nenorėjo pereiti prie oficialaus kodo gb, todėl jis taip ir nebuvo pradėtas naudoti), 1985 m. spalio 24 d. .il Izraeliui ir 1986 m. kovo 5 d. .au Australijai. Tačiau šios pirmosios galūnės buvo ribotos arba dar iš tikrųjų nenaudojamos. Pirmoji šalies galūnė už Jungtinių Valstijų ribų, kuri iš tikrųjų pradėjo veikti, buvo .nl.

1986 m. balandžio 25 d.: Nyderlandai gauna .nl

Piet Beertema, CWI sistemų administratorius, 1986 m. pavasarį parašė oficialų prašymą Jonui Postelui. Jis tikėjosi ilgos procedūros. Po dviejų savaičių atėjo atsakymas, kurio esmė buvo tokia: patvirtinta, pirmyn. Pasak paties Beertemos, jis buvo „tikrai priblokštas“. Postel dar parašė, kad jis yra pirmasis, užregistravęs nacionalinę galūnę. 1986 m. balandžio 25 d. .nl tapo realybe.

1986 m. gegužės 1 d. Beertema užregistravo pirmąjį .nl domeno vardą, ir Jūs jau atspėjote: cwi.nl, savo darbdaviui. Šis vardas egzistuoja iki šiol. Beje, pažiūrėję į SIDN whois, pamatysite balandžio 30 d., Karalienės dieną. Taip yra todėl, kad 2012 m. SIDN perėjo prie pasaulinio laiko UTC, ir visos senos registracijos datos pasislinko viena diena. Beertema tvirtina, kad tai buvo gegužės 1 d., o jis ten buvo.

Antrasis .nl vardas buvo hse.nl, priklausęs Eindhoveno aukštajai mokyklai, užregistruotas 1986 m. gegužės 17 d. Pirmieji dešimt buvo vien universitetai, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Pirmoji didelė įmonė buvo Philips, užregistravusi philips.nl 1986 m. rugsėjo 24 d. Tai neapsiėjo be ginčų: dėl Philips vardo kreipėsi keli žmonės, ir Beertema vienas turėjo nuspręsti, kas jį gaus. Nuo 1986 iki 1991 m. iš viso buvo užregistruota mažiau nei šimtas .nl domenų vardų.

Piešinys: barzdotas vyras rašo kompiuteriu, o pro langą vidun plūsta vokų lavina — Dešimt metų Piet Beertema kiekvieną .nl domeno vardą registravo pats, tekstiniame faile.

Kaip vyko registracija? Prašymas ateidavo el. paštu, Beertema jį perskaitydavo ir rankomis įrašydavo vardą į tekstinį failą savo kompiuteryje. Pats jis su ironija tai vadino „cutting-edge technology“. Dešimt metų jis tai darė vienas, iš viso apie dešimt tūkstančių domenų vardų. Jis taip pat sukūrė „pasidaryk pats“ rinkinį, su kuriuo kolegos kitose Europos šalyse galėjo susikurti savo galūnę. Per kelerius metus ją turėjo beveik visa Europa. Be to, 1988 m. lapkričio 17 d. 14:28 val. jis prijungė Nyderlandus prie NSFNET, mums žinomo interneto pirmtako; tai buvo viena iš pirmųjų dviejų taip prijungtų šalių. Ne veltui jis vadinamas .nl krikštatėviu (Godfather of .nl). Iki šiol jis tvarko svetainę godfatherof.nl.

1996 m. Beertemai vienam to tikrai tapo per daug („viskas šiek tiek išsprūdo iš rankų“, pats yra sakęs). Todėl 1996 m. sausio 31 d. CWI, SURFnet ir NLnet įsteigė SIDN, Nyderlandų interneto domenų registracijos fondą, kuris nuo tada tvarko visas .nl registracijas. Nuo 1996 m. balandžio 1 d. .nl domeno vardas pirmą kartą tapo mokamas. O tik 2003 m. .nl domeno vardą leista registruoti ir privatiems asmenims; iki tol reikėjo būti įregistruotam Nyderlandų prekybos rūmuose (KvK).

1991 m.: žiniatinklis išgarsina domenų vardus

Iki dešimtojo dešimtmečio pradžios domenų vardai buvo skirti mokslininkams ir sistemų administratoriams. Tai pasikeitė, kai Tim Berners-Lee CERN sugalvojo World Wide Web ir 1991 m. jį paviešino. Staiga kiekvienas turėjo priežastį įsiminti adresą, o domeno vardas tapo prekės ženklu. 1995 m. JAV vyriausybė nusprendė, kad registracija nebebus nemokama: Network Solutions galėjo imti 100 dolerių už dvejus metus. 1998 m. buvo įkurta ICANN visai sistemai valdyti, o 2000 m. Verisign nupirko Network Solutions už 21 milijardą dolerių. Tai įmonė, kuri 1995 m. pakeitė savininką vos už 4,7 milijono dolerių.

Sparčiai augo ir Nyderlanduose. Milijonasis .nl domeno vardas užregistruotas 2003 m. gruodžio 19 d. (verzeker-online-zelf.nl), dumilijonasis 2006 m. rugpjūčio 10 d. (shop4business.nl), penkiamilijonasis 2012 m., o šešiamilijonasis 2020 m. birželio 18 d. (deyogiclub.nl). Dabar yra daugiau nei šeši milijonai .nl domenų vardų, todėl .nl yra ketvirta pagal dydį šalies galūnė pasaulyje. Apie septyniasdešimt procentų visų Nyderlandų svetainių naudoja .nl vardą. Brangiausias kada nors parduotas .nl domeno vardas buvo vakantie.nl, 2007 m. parduotas už 2,5 milijono eurų.

Domeno vardas kaip aukso kasykla

Kur vardų trūksta, ten jais prekiaujama. Brangiausias domeno vardas, kurio kaina žinoma, yra ai.com: 2025 m. parduotas už 70 milijonų dolerių. Prieš tai sąrašo viršuje buvo voice.com, 2019 m. nupirktas už 30 milijonų dolerių. Kiti rekordiniai pardavimai: 360.com (17 milijonų, 2015 m.), chat.com (15,5 milijono, 2023 m.), sex.com (13 milijonų, 2010 m.) ir hotels.com (11 milijonų, dar 2001 m.). Palyginimui: naują .nl domeno vardą WebOké galite užregistruoti vos už kelis eurus. Tik turite būti greitesni už kitus.

Naujos galūnės: nuo .info iki .amsterdam

Penkiolika metų buvo tik pradinės galūnės ir šalių kodai. 2000 m. lapkritį ICANN išrinko pirmąsias naujas: .info, .biz, .name, .pro, .aero, .coop ir .museum. 2004 m. be kitų sekė .mobi, .travel, .jobs ir .cat (Katalonijai, ne katėms). 2010 m. gegužės 5 d. pradėjo veikti pirmosios galūnės kitu raštu, arabiškai, Egiptui, Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams, o po kiek daugiau nei savaitės sekė rusiška .рф.

Didysis lūžis įvyko 2012 m., kai ICANN atvėrė sistemą kiekvienam, turinčiam gerą planą ir storą piniginę. Gauta 1.930 paraiškų. Pirmosios naujos galūnės pasirašytos 2013 m. liepą, o 2014 m. vasarį .guru pirmoji iš lotyniško rašto naujokių pradėjo veikti. Prisidėjo ir Nyderlandai: .frl Fryzijai egzistuoja nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d., o .amsterdam nuo 2014 m. lapkričio 20 d. Šiuo metu yra daugiau nei 1.200 bendrųjų galūnių, nuo .app iki .zuerich.

Internetas skaičiais

2026 m. viduryje pasaulyje pirmą kartą buvo daugiau nei 400 milijonų domenų vardų, tiksliau, 401,6 milijono. Iš jų 166,6 milijono yra .com ir 148,6 milijono šalių galūnės. Didžiausia šalies galūnė yra .de, turinti daugiau nei 17 milijonų vardų; .nl su daugiau nei šešiais milijonais yra ketvirtoje vietoje. Neblogai alaus padėkliukui.

Piešinys: Žemės rutulys, padengtas šimtais mažų vardų lentelių ir vėliavėlių, o pro šalį skrenda raketa — Daugiau nei 400 milijonų domenų vardų, ir kasdien jų daugėja.

O kaip weboke.nl?

Žinoma, pasitikrinome. Weboke.nl užregistruotas 2005 m. balandžio 22 d. Tai lygiai trys dienos iki devynioliktojo .nl gimtadienio ir šešios dienos iki .eu atsiradimo: ši galūnė sukurta tik 2005 m. balandžio 28 d. Taigi weboke.nl yra senesnis už Europos galūnę, senesnis už Twitter ir senesnis už iPhone. Mūsų registracijos metu buvo apie pusantro milijono .nl domenų vardų; dumilijonasis atsirado tik po daugiau nei metų. Šalia cwi.nl esame jaunikliai, bet domenų metais jau esame garbingi dvidešimtmečiai.

Piešinys: žmogus sodina mažą augaliuką su mėlyna vėliavėle šalia didelio seno medžio, fone matyti malūnas ir tulpės — 2005 m. balandžio 22 d.: mažas augaliukas šalia didelio medžio.

Trumpa istorija

1974 m.: viename tekstiniame faile, HOSTS.TXT, surašyti visi ARPANET kompiuterių vardai.
1983 m. lapkritis: Paul Mockapetris aprašo Domain Name System.
1985 m. sausio 1 d.: pradeda veikti .com, .net, .org, .edu, .gov, .mil ir .arpa.
1985 m. vasario 15 d.: .us tampa pirmąja šalies galūne, popieriuje.
1985 m. kovo 15 d.: symbolics.com, pats pirmasis domeno vardas.
1986 m. balandžio 25 d.: Nyderlandai gauna .nl, pirmąją veikiančią šalies galūnę už JAV ribų.
1986 m. gegužės 1 d.: cwi.nl, pirmasis .nl domeno vardas.
1991 m.: World Wide Web padaro domenų vardus įdomius visiems.
1995 m.: registracija pirmą kartą tampa mokama, 100 dolerių už dvejus metus.
1996 m. sausio 31 d.: SIDN perima .nl iš Piet Beertema.
1998 m.: įkuriama ICANN.
2003 m. gruodžio 19 d.: milijonasis .nl domeno vardas.
2005 m. balandžio 22 d.: weboke.nl.
2005 m. balandžio 28 d.: .eu.
2010 m. gegužės 5 d.: pirmosios galūnės ne lotyniškais rašmenimis.
2014 m.: šimtai naujų galūnių, tarp jų .frl ir .amsterdam.
2026 m.: daugiau nei 400 milijonų domenų vardų visame pasaulyje, .nl sukanka 40 metų.

Visos šalių galūnės ir jų gimimo datos

Toliau pateikiamos visos 248 šiandien egzistuojančios šalių galūnės, nuo seniausios iki jauniausios, su data, kada IANA (organizacija, valdanti interneto šaknį) sukūrė galūnę. Tai momentas, nuo kurio su ta galūne pirmą kartą buvo galima registruoti domenų vardus; pirmasis tikras vardas paprastai atsirasdavo per kelias dienas ar mėnesius. Jei ieškote konkrečios šalies, naudokitės naršyklės paieškos funkcija (Ctrl+F arba Cmd+F).

Galūnė	Šalis ar teritorija	Sukurta IANA
.us	Jungtinės Valstijos	1985 m. vasario 15 d.
.gb	Didžioji Britanija (rezervuota, niekada nepradėta naudoti)	1985 m. liepos 24 d.
.uk	Jungtinė Karalystė	1985 m. liepos 24 d.
.il	Izraelis	1985 m. spalio 24 d.
.au	Australija	1986 m. kovo 5 d.
.nl	Nyderlandai	1986 m. balandžio 25 d.
.jp	Japonija	1986 m. rugpjūčio 5 d.
.fr	Prancūzija	1986 m. rugsėjo 2 d.
.se	Švedija	1986 m. rugsėjo 4 d.
.kr	Pietų Korėja	1986 m. rugsėjo 29 d.
.de	Vokietija	1986 m. lapkričio 5 d.
.fi	Suomija	1986 m. gruodžio 17 d.
.nz	Naujoji Zelandija	1987 m. sausio 19 d.
.no	Norvegija	1987 m. kovo 17 d.
.ca	Kanada	1987 m. gegužės 14 d.
.ch	Šveicarija	1987 m. gegužės 20 d.
.my	Malaizija	1987 m. birželio 8 d.
.dk	Danija	1987 m. liepos 14 d.
.ar	Argentina	1987 m. rugsėjo 23 d.
.is	Islandija	1987 m. lapkričio 18 d.
.cl	Čilė	1987 m. gruodžio 15 d.
.it	Italija	1987 m. gruodžio 23 d.
.at	Austrija	1988 m. sausio 20 d.
.ie	Airija	1988 m. sausio 27 d.
.es	Ispanija	1988 m. balandžio 14 d.
.pt	Portugalija	1988 m. birželio 30 d.
.be	Belgija	1988 m. rugpjūčio 5 d.
.th	Tailandas	1988 m. rugsėjo 7 d.
.sg	Singapūras	1988 m. spalio 19 d.
.mx	Meksika	1989 m. vasario 1 d.
.gr	Graikija	1989 m. vasario 19 d.
.br	Brazilija	1989 m. balandžio 18 d.
.in	Indija	1989 m. gegužės 8 d.
.tw	Taivanas	1989 m. liepos 31 d.
.pr	Puerto Rikas	1989 m. rugpjūčio 27 d.
.ni	Nikaragva	1989 m. spalio 13 d.
.hk	Honkongas	1990 m. sausio 3 d.
.lk	Šri Lanka	1990 m. birželio 15 d.
.pl	Lenkija	1990 m. liepos 30 d.
.cr	Kosta Rika	1990 m. rugsėjo 10 d.
.uy	Urugvajus	1990 m. rugsėjo 10 d.
.ph	Filipinai	1990 m. rugsėjo 14 d.
.tr	Turkija	1990 m. rugsėjo 17 d.
.su	Sovietų Sąjunga (šalies nebėra, o galūnė liko)	1990 m. rugsėjo 19 d.
.hu	Vengrija	1990 m. lapkričio 7 d.
.za	Pietų Afrika	1990 m. lapkričio 7 d.
.cn	Kinija	1990 m. lapkričio 28 d.
.eg	Egiptas	1990 m. lapkričio 30 d.
.ec	Ekvadoras	1991 m. vasario 1 d.
.bo	Bolivija	1991 m. vasario 26 d.
.ve	Venesuela	1991 m. kovo 7 d.
.na	Namibija	1991 m. gegužės 8 d.
.tn	Tunisas	1991 m. gegužės 17 d.
.do	Dominikos Respublika	1991 m. rugpjūčio 25 d.
.ag	Antigva ir Barbuda	1991 m. rugsėjo 3 d.
.bb	Barbadosas	1991 m. rugsėjo 3 d.
.bs	Bahamos	1991 m. rugsėjo 3 d.
.bz	Belizas	1991 m. rugsėjo 3 d.
.dm	Dominika	1991 m. rugsėjo 3 d.
.kn	Sent Kitsas ir Nevis	1991 m. rugsėjo 3 d.
.lc	Sent Lusija	1991 m. rugsėjo 3 d.
.sr	Surinamas	1991 m. rugsėjo 3 d.
.tt	Trinidadas ir Tobagas	1991 m. rugsėjo 3 d.
.vc	Sent Vinsentas ir Grenadinai	1991 m. rugsėjo 3 d.
.py	Paragvajus	1991 m. rugsėjo 9 d.
.jm	Jamaika	1991 m. rugsėjo 24 d.
.pg	Papua Naujoji Gvinėja	1991 m. rugsėjo 26 d.
.zw	Zimbabvė	1991 m. lapkričio 6 d.
.pe	Peru	1991 m. lapkričio 25 d.
.co	Kolumbija	1991 m. gruodžio 24 d.
.aq	Antarktida	1992 m. vasario 26 d.
.si	Slovėnija	1992 m. balandžio 1 d.
.al	Albanija	1992 m. balandžio 21 d.
.cu	Kuba	1992 m. birželio 3 d.
.ee	Estija	1992 m. birželio 3 d.
.fj	Fidžis	1992 m. birželio 3 d.
.gd	Grenada	1992 m. birželio 3 d.
.lt	Lietuva	1992 m. birželio 3 d.
.pk	Pakistanas	1992 m. birželio 3 d.
.gt	Gvatemala	1992 m. rugpjūčio 14 d.
.mz	Mozambikas	1992 m. rugsėjo 4 d.
.mo	Makao	1992 m. rugsėjo 17 d.
.kw	Kuveitas	1992 m. spalio 26 d.
.ae	Jungtiniai Arabų Emyratai	1992 m. gruodžio 1 d.
.ua	Ukraina	1992 m. gruodžio 1 d.
.ge	Sakartvelas	1992 m. gruodžio 2 d.
.mt	Malta	1992 m. gruodžio 2 d.
.cz	Čekija	1993 m. sausio 13 d.
.ls	Lesotas	1993 m. sausio 13 d.
.li	Lichtenšteinas	1993 m. vasario 26 d.
.ro	Rumunija	1993 m. vasario 26 d.
.hr	Kroatija	1993 m. vasario 27 d.
.id	Indonezija	1993 m. vasario 27 d.
.bw	Botsvana	1993 m. kovo 19 d.
.sn	Senegalas	1993 m. kovo 19 d.
.bf	Burkina Fasas	1993 m. kovo 29 d.
.sk	Slovakija	1993 m. kovo 29 d.
.bm	Bermuda	1993 m. kovo 31 d.
.hn	Hondūras	1993 m. balandžio 16 d.
.ke	Kenija	1993 m. balandžio 29 d.
.lv	Latvija	1993 m. balandžio 29 d.
.fo	Farerų Salos	1993 m. gegužės 14 d.
.sz	Esvatinis	1993 m. liepos 19 d.
.az	Azerbaidžanas	1993 m. rugpjūčio 25 d.
.lb	Libanas	1993 m. rugpjūčio 25 d.
.mk	Šiaurės Makedonija	1993 m. rugsėjo 23 d.
.ml	Malis	1993 m. rugsėjo 29 d.
.nc	Naujoji Kaledonija	1993 m. spalio 13 d.
.ma	Marokas	1993 m. lapkričio 26 d.
.dz	Alžyras	1994 m. sausio 3 d.
.bh	Bahreinas	1994 m. vasario 1 d.
.md	Moldova	1994 m. kovo 24 d.
.zm	Zambija	1994 m. kovo 25 d.
.ir	Iranas	1994 m. balandžio 6 d.
.ru	Rusija	1994 m. balandžio 7 d.
.gl	Grenlandija	1994 m. balandžio 8 d.
.vn	Vietnamas	1994 m. balandžio 14 d.
.gu	Guamas	1994 m. balandžio 15 d.
.sb	Saliamono Salos	1994 m. balandžio 19 d.
.by	Baltarusija	1994 m. gegužės 10 d.
.sa	Saudo Arabija	1994 m. gegužės 17 d.
.pa	Panama	1994 m. gegužės 25 d.
.bn	Brunėjus	1994 m. birželio 3 d.
.cy	Kipras	1994 m. liepos 26 d.
.gn	Gvinėja	1994 m. rugpjūčio 9 d.
.am	Armėnija	1994 m. rugpjūčio 26 d.
.gy	Gajana	1994 m. rugsėjo 13 d.
.kz	Kazachstanas	1994 m. rugsėjo 19 d.
.sv	Salvadoras	1994 m. lapkričio 4 d.
.jo	Jordanija	1994 m. lapkričio 23 d.
.ga	Gabonas	1994 m. gruodžio 12 d.
.bg	Bulgarija	1995 m. sausio 3 d.
.gh	Gana	1995 m. sausio 19 d.
.mc	Monakas	1995 m. sausio 20 d.
.np	Nepalas	1995 m. sausio 25 d.
.lu	Liuksemburgas	1995 m. sausio 27 d.
.ci	Dramblio Kaulo Krantas	1995 m. vasario 14 d.
.ai	Angilija	1995 m. vasario 16 d.
.mn	Mongolija	1995 m. kovo 2 d.
.ug	Uganda	1995 m. kovo 8 d.
.ng	Nigerija	1995 m. kovo 15 d.
.vu	Vanuatu	1995 m. balandžio 10 d.
.fm	Mikronezija	1995 m. balandžio 19 d.
.ki	Kiribatis	1995 m. balandžio 19 d.
.cm	Kamerūnas	1995 m. balandžio 29 d.
.uz	Uzbekistanas	1995 m. balandžio 29 d.
.ky	Kaimanų Salos	1995 m. gegužės 3 d.
.kg	Kirgizija	1995 m. liepos 12 d.
.tz	Tanzanija	1995 m. liepos 14 d.
.ws	Samoa	1995 m. liepos 14 d.
.mg	Madagaskaras	1995 m. liepos 25 d.
.ck	Kuko Salos	1995 m. rugpjūčio 8 d.
.sm	San Marinas	1995 m. rugpjūčio 16 d.
.vi	JAV Mergelių Salos	1995 m. rugpjūčio 31 d.
.va	Vatikanas	1995 m. rugsėjo 11 d.
.mu	Mauricijus	1995 m. spalio 6 d.
.et	Etiopija	1995 m. spalio 15 d.
.ao	Angola	1995 m. lapkričio 15 d.
.gi	Gibraltaras	1995 m. gruodžio 5 d.
.to	Tonga	1995 m. gruodžio 18 d.
.ad	Andora	1996 m. sausio 9 d.
.bj	Beninas	1996 m. sausio 18 d.
.aw	Aruba	1996 m. vasario 20 d.
.kh	Kambodža	1996 m. vasario 20 d.
.sy	Sirija	1996 m. vasario 20 d.
.nf	Norfolko sala	1996 m. kovo 18 d.
.tv	Tuvalu	1996 m. kovo 18 d.
.pf	Prancūzijos Polinezija	1996 m. kovo 19 d.
.om	Omanas	1996 m. balandžio 11 d.
.cf	Centrinės Afrikos Respublika	1996 m. balandžio 24 d.
.mr	Mauritanija	1996 m. balandžio 24 d.
.ne	Nigeris	1996 m. balandžio 24 d.
.la	Laosas	1996 m. gegužės 14 d.
.dj	Džibutis	1996 m. gegužės 22 d.
.qa	Kataras	1996 m. birželio 12 d.
.gf	Prancūzijos Gviana	1996 m. liepos 25 d.
.gg	Gernsis	1996 m. rugpjūčio 7 d.
.je	Džersis	1996 m. rugpjūčio 8 d.
.ba	Bosnija ir Hercegovina	1996 m. rugpjūčio 14 d.
.mh	Maršalo Salos	1996 m. rugpjūčio 16 d.
.ye	Jemenas	1996 m. rugpjūčio 19 d.
.tg	Togas	1996 m. rugsėjo 5 d.
.im	Meno sala	1996 m. rugsėjo 11 d.
.er	Eritrėja	1996 m. rugsėjo 24 d.
.mv	Maldyvai	1996 m. rugsėjo 25 d.
.bi	Burundis	1996 m. spalio 21 d.
.cv	Žaliasis Kyšulys	1996 m. spalio 21 d.
.gp	Gvadelupa	1996 m. spalio 21 d.
.rw	Ruanda	1996 m. spalio 21 d.
.mp	Šiaurės Marianų Salos	1996 m. spalio 22 d.
.mw	Malavis	1997 m. sausio 3 d.
.cg	Kongas (Brazavilis)	1997 m. sausio 14 d.
.tc	Terkso ir Kaikoso Salos	1997 m. sausio 27 d.
.gw	Bisau Gvinėja	1997 m. vasario 4 d.
.mm	Mianmaras	1997 m. vasario 4 d.
.vg	Didžiosios Britanijos Mergelių Salos	1997 m. vasario 20 d.
.ht	Haitis	1997 m. kovo 6 d.
.ms	Montseratas	1997 m. kovo 6 d.
.sd	Sudanas	1997 m. kovo 6 d.
.fk	Folklando Salos	1997 m. kovo 26 d.
.gm	Gambija	1997 m. kovo 28 d.
.mq	Martinika	1997 m. kovo 28 d.
.re	Reunjonas	1997 m. balandžio 7 d.
.lr	Liberija	1997 m. balandžio 9 d.
.ly	Libija	1997 m. balandžio 23 d.
.cx	Kalėdų Sala	1997 m. balandžio 24 d.
.iq	Irakas	1997 m. gegužės 9 d.
.sc	Seišeliai	1997 m. gegužės 9 d.
.sl	Siera Leonė	1997 m. gegužės 9 d.
.tm	Turkmėnistanas	1997 m. gegužės 30 d.
.as	Amerikos Samoa	1997 m. birželio 12 d.
.pw	Palau	1997 m. birželio 12 d.
.nu	Niujė	1997 m. birželio 20 d.
.gq	Pusiaujo Gvinėja	1997 m. liepos 10 d.
.pn	Pitkerno Salos	1997 m. liepos 10 d.
.bt	Butanas	1997 m. liepos 16 d.
.hm	Herdo ir Makdonaldo Salos	1997 m. liepos 24 d.
.gs	Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo Salos	1997 m. liepos 31 d.
.cd	Kongas (Kinšasa)	1997 m. rugpjūčio 20 d.
.pm	Sen Pjeras ir Mikelonas	1997 m. rugpjūčio 20 d.
.bv	Buvė sala	1997 m. rugpjūčio 21 d.
.sj	Svalbardas ir Janas Majenas	1997 m. rugpjūčio 21 d.
.tf	Prancūzijos Pietų Sritys	1997 m. rugpjūčio 26 d.
.so	Somalis	1997 m. rugpjūčio 28 d.
.io	Indijos vandenyno Britų sritis	1997 m. rugsėjo 16 d.
.sh	Šventoji Elena	1997 m. rugsėjo 23 d.
.cc	Kokosų Salos	1997 m. spalio 13 d.
.af	Afganistanas	1997 m. spalio 16 d.
.td	Čadas	1997 m. lapkričio 3 d.
.st	San Tomė ir Prinsipė	1997 m. lapkričio 7 d.
.tk	Tokelau	1997 m. lapkričio 7 d.
.wf	Volisas ir Futuna	1997 m. lapkričio 14 d.
.yt	Majotas	1997 m. lapkričio 17 d.
.tj	Tadžikistanas	1997 m. gruodžio 11 d.
.ac	Dangun Žengimo sala	1997 m. gruodžio 19 d.
.nr	Nauru	1998 m. kovo 30 d.
.km	Komorai	1998 m. birželio 8 d.
.bd	Bangladešas	1999 m. gegužės 20 d.
.ps	Palestina	2000 m. kovo 22 d.
.tl	Rytų Timoras	2005 m. kovo 23 d.
.eu	Europos Sąjunga	2005 m. balandžio 28 d.
.ax	Alandų Salos	2006 m. birželio 21 d.
.kp	Šiaurės Korėja	2007 m. rugsėjo 24 d.
.me	Juodkalnija	2007 m. rugsėjo 24 d.
.rs	Serbija	2007 m. rugsėjo 24 d.
.cw	Kiurasao	2010 m. gruodžio 20 d.
.sx	Sint Martenas	2010 m. gruodžio 20 d.
.ss	Pietų Sudanas	2011 m. rugpjūčio 31 d.

Šaltiniai

SIDN: 40 metų .nl domenui ir SIDN istoriniai etapai
NOS: Keturiasdešimtasis .nl gimtadienis
IANA Root Zone Database (visų galūnių sukūrimo datos, peržiūrėta 2026 m. spalį)
Wikipedia: seniausi domenų vardai, Domain Name System ir .nl
Verisign Domain Name Industry Brief, 2026 m. antrasis ketvirtis

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

← Atgal į Domenų registracija

Slapukai WebOké svetainėje

Slapukų nustatymai

Būtinieji

Rinkodara